ronka

See also: Rönkä

Norwegian Bokmål

Verb

ronka

1. Misspelling of runka.

Norwegian Nynorsk

Verb

ronka

1. Misspelling of runka.

Samogitian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *ránkāˀ.

Noun

ronka f

1. arm, hand

Declension

    declension of ronka

	singular	dual	plural
nominative	ronka	ronkė	ronkas
genitive	ronkas	ronku	ronku
dative	ronkā	ronkuom	ronkuoms
accusative	ronka	ronkė	ronkas
instrumental	ronko	ronkuom	ronkuoms
locative	ronkuo	ronkuos	ronkuos
vocative	ronka	ronkė	ronkas