vėluoti

Lithuanian

Etymology

vėlùs (“late”) +‎ -úoti (“verbal suffix”).

Verb

vėlúoti (third-person present tense vėlúoja, third-person past tense vėlãvo)

1. to be late

Conjugation

Conjugation of vėluoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	vėluoju	vėluoji	vėluoja		vėluojame, vėluojam	vėluojate, vėluojat	vėluoja
	past (būtasis kartinis laikas)	vėlavau	vėlavai	vėlavo		vėlavome, vėlavom	vėlavote, vėlavot	vėlavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	vėluodavau	vėluodavai	vėluodavo		vėluodavome, vėluodavom	vėluodavote, vėluodavot	vėluodavo
	future (būsimasis laikas)	vėluosiu	vėluosi	vėluos		vėluosime, vėluosim	vėluosite, vėluosit	vėluos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		vėluočiau	vėluotum, vėluotumei	vėluotų		vėluotumėme, vėluotumėm, vėluotume	vėluotumėte, vėluotumėt	vėluotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	vėluok, vėluoki	tevėluoja, tevėluojie		vėluokime, vėluokim	vėluokite, vėluokit	tevėluoja, tevėluojie

Participles of vėluoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		vėluojąs, vėluojantis	vėluojamas
past		vėlavęs	vėluotas
past frequentative		vėluodavęs	—
future		vėluosiąs, vėluosiantis	vėluosimas
participle of necessity		—	vėluotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		vėluodamas
half-participle (padalyviai)	present	vėluojant
	past	vėlavus
	past frequentative	vėluodavus
	future	vėluosiant
manner of action (būdinys)		vėluote, vėluotinai