valytojas

Lithuanian

Etymology

From valýti (“to clean”) +‎ -ojas (agentive suffix).

Pronunciation

• IPA^(key): [ʋɐˈlʲiːtoːjɛs]
• Hyphenation: va‧ly‧to‧jas

Noun

valýtojas m (plural valýtojai, feminine valýtoja) stress pattern 1

1. cleaner (person who cleans)

Declension

Declension of valýtojas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	valýtojas	valýtojai
genitive (kilmininkas)	valýtojo	valýtojų
dative (naudininkas)	valýtojui	valýtojams
accusative (galininkas)	valýtoją	valýtojus
instrumental (įnagininkas)	valýtoju	valýtojais
locative (vietininkas)	valýtoje	valýtojuose
vocative (šauksmininkas)	valýtoje	valýtojai

Related terms

• valytùvas
• valýti
• valývas
• vãlymas

 

Further reading

• “valytojas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “valyti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024