dirbtuvė

Lithuanian

Etymology

From dirbti +‎ -uvė.

Noun

dirbtùvė f (plural dirbtùvės) stress pattern 2

1. workshop, studio

Declension

Declension of dirbtùvė

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	dirbtùvė	dirbtùvės
genitive (kilmininkas)	dirbtùvės	dirbtùvių
dative (naudininkas)	dirbtùvei	dirbtùvėms
accusative (galininkas)	dirbtùvę	dirbtuvès
instrumental (įnagininkas)	dirbtuvè	dirbtùvėmis
locative (vietininkas)	dirbtùvėje	dirbtùvėse
vocative (šauksmininkas)	dirbtùve	dirbtùvės

Further reading

• “dirbtuvė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “dirbtuvė”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024