giria
Kikuyu edit
Pronunciation edit
Verb edit
giria (infinitive kũgiria)
References edit
- Armstrong, Lilias E. (1940). The Phonetic and Tonal Structure of Kikuyu, p. 361. Rep. 1967. (Also in 2018 by Routledge).
Lithuanian edit
Etymology 1 edit
From Proto-Balto-Slavic *garā́ˀ,[1] from Proto-Indo-European *gʷerH-.[1] Cognates include Sanskrit गिरि (girí-, “mountain, hill”),[1] Bulgarian гора́ (gorá, “woods”)[1] and Polish góra (“mountain”).[1]
Pronunciation edit
Noun edit
girià f (plural gìrios) stress pattern 2[2]
Declension edit
Declension of girià
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | girià | gìrios |
genitive (kilmininkas) | gìrios | gìrių |
dative (naudininkas) | gìriai | gìrioms |
accusative (galininkas) | gìrią | giriàs |
instrumental (įnagininkas) | girià | gìriomis |
locative (vietininkas) | gìrioje | gìriose |
vocative (šauksmininkas) | gìria | gìrios |
Synonyms edit
Derived terms edit
Etymology 2 edit
Pronunciation edit
Verb edit
gìria
References edit
- ↑ 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, pages 177-178.
- ↑ 2.0 2.1 “giria” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.