išsigimėlis
Lithuanian
editPronunciation
editNoun
editišsigìmėlis m (plural išsigìmėliai) stress pattern 1 (feminine išsigìmėlė)[1]
Declension
editDeclension of išsigìmėlis
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | išsigìmėlis | išsigìmėliai |
genitive (kilmininkas) | išsigìmėlio | išsigìmėlių |
dative (naudininkas) | išsigìmėliui | išsigìmėliams |
accusative (galininkas) | išsigìmėlį | išsigìmėlius |
instrumental (įnagininkas) | išsigìmėliu | išsigìmėliais |
locative (vietininkas) | išsigìmėlyje | išsigìmėliuose |
vocative (šauksmininkas) | išsigìmėli | išsigìmėliai |
Synonyms
editDerived terms
edit(Adjectives)
Related terms
edit(Verbs)
References
edit- ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN