institucija

Lithuanian

Etymology

From French institution, from Latin īnstitūtiō.

Noun

institùcija f (plural institùcijos) stress pattern 1

1. institution

Declension

Declension of institùcija

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	institùcija	institùcijos
genitive (kilmininkas)	institùcijos	institùcijų
dative (naudininkas)	institùcijai	institùcijoms
accusative (galininkas)	institùciją	institùcijas
instrumental (įnagininkas)	institùcija	institùcijomis
locative (vietininkas)	institùcijoje	institùcijose
vocative (šauksmininkas)	institùcija	institùcijos

Further reading

• “institucija”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “institucija”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
• V. Dadurkevičius & D. Ralys (n.d.) “institucija”, in M. Paura & M. Tverijonas, editors, Lietuvių–anglų kalbų žodynas [Lithuanian-English dictionary], ekalba.lt
• “institucija”, in Lietuvos Respublikos terminų bankas [Terminology bank of the Republic of Lithuania], VLKK, 2005–2024

Serbo-Croatian

Pronunciation

• IPA^(key): /institǔːt͡sija/
• Hyphenation: in‧sti‧tu‧ci‧ja

Noun

institúcija f (Cyrillic spelling институ́ција)

1. institution

Declension

Declension of institucija

	singular	plural
nominative	institucija	institucije
genitive	institucije	institucija
dative	instituciji	institucijama
accusative	instituciju	institucije
vocative	institucijo	institucije
locative	instituciji	institucijama
instrumental	institucijom	institucijama