kaimietis
Lithuanian edit
Etymology edit
From kaimas (“village; countryside”) + -ietis.
Noun edit
kaimiẽtis m (plural kaimiẽčiai, feminine kaimiẽtė) stress pattern 2
Declension edit
Declension of kaimiẽtis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kaimiẽtis | kaimiẽčiai |
| genitive (kilmininkas) | kaimiẽčio | kaimiẽčių |
| dative (naudininkas) | kaimiẽčiui | kaimiẽčiams |
| accusative (galininkas) | kaimiẽtį | kaimiečiùs |
| instrumental (įnagininkas) | kaimiečiù | kaimiẽčiais |
| locative (vietininkas) | kaimiẽtyje | kaimiẽčiuose |
| vocative (šauksmininkas) | kaimiẽti | kaimiẽčiai |
Further reading edit
- “kaimietis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024