kaltinti

Lithuanian

Etymology

• kaltė (“guilt”) +‎ -inti
• kaltas (“guilty”) +‎ -inti

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈkaːlʲtʲɪnʲtʲɪ]

Verb

káltinti (third-person present tense káltina, third-person past tense káltino)

1. (transitive, with accusative) (law) to accuse (of), to charge (with); to prosecute, to indict

Conjugation

Conjugation of kaltinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kaltinu	kaltini	kaltina		kaltiname, kaltinam	kaltinate, kaltinat	kaltina
	past (būtasis kartinis laikas)	kaltinau	kaltinai	kaltino		kaltinome, kaltinom	kaltinote, kaltinot	kaltino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kaltindavau	kaltindavai	kaltindavo		kaltindavome, kaltindavom	kaltindavote, kaltindavot	kaltindavo
	future (būsimasis laikas)	kaltinsiu	kaltinsi	kaltins		kaltinsime, kaltinsim	kaltinsite, kaltinsit	kaltins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kaltinčiau	kaltintum, kaltintumei	kaltintų		kaltintumėme, kaltintumėm, kaltintume	kaltintumėte, kaltintumėt	kaltintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kaltink, kaltinki	tekaltina, tekaltinie		kaltinkime, kaltinkim	kaltinkite, kaltinkit	tekaltina, tekaltinie

Participles of kaltinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kaltinąs, kaltinantis	kaltinamas
past		kaltinęs	kaltintas
past frequentative		kaltindavęs	—
future		kaltinsiąs, kaltinsiantis	kaltinsimas
participle of necessity		—	kaltintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kaltindamas
half-participle (padalyviai)	present	kaltinant
	past	kaltinus
	past frequentative	kaltindavus
	future	kaltinsiant
manner of action (būdinys)		kaltinte, kaltintinai

Derived terms

prefixed forms of kaltinti

• apkaltinti
• atkaltinti
• įkaltinti
• iškaltinti
• nukaltinti
• pakaltinti
• prasikaltinti
• užkaltinti