karalius

Lithuanian

Etymology

Inherited from Old Lithuanian karãlius, from Old Ruthenian король (korolʹ) or Old East Slavic король (korolĭ), from Proto-Slavic *kõrľь.

Pronunciation

• IPA^(key): [kɐˈraːlʲʊs]

Noun

karãlius m (plural karaliai, feminine karalienė) stress pattern 2

1. king
2. king (chess)

Declension

Declension of karãlius

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	karãlius	karãliai
genitive (kilmininkas)	karãliaus	karãlių
dative (naudininkas)	karãliui	karãliams
accusative (galininkas)	karãlių	karaliùs
instrumental (įnagininkas)	karãliumi	karãliais
locative (vietininkas)	karãliuje	karãliuose
vocative (šauksmininkas)	karãliau	karãliai

Derived terms

• karališkas
• karalystė

Descendants

• → Latvian: karalis