kilmė
Lithuanian
editEtymology
editDerived from kiltìs (“tribe”), itself a derivative of kélti (“to raise, lift”).[1]
Pronunciation
editNoun
editkilmė̃ f (plural kil̃mės) stress pattern 4 [2]
Declension
editDeclension of kilmė̃
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kilmė̃ | kil̃mės |
| genitive (kilmininkas) | kilmė̃s | kilmių̃ |
| dative (naudininkas) | kil̃mei | kilmė́ms |
| accusative (galininkas) | kil̃mę | kilmès |
| instrumental (įnagininkas) | kilmè | kilmėmìs |
| locative (vietininkas) | kilmėjè | kilmėsè |
| vocative (šauksmininkas) | kil̃me | kil̃mės |
Derived terms
edit- (noun) kilmininkas m
Related terms
editSee also
edit- šaltinis m
References
edit- “kilmė” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN
- ^ Derksen, Rick (2015) “kilmė”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 244
- ^ “kilmė” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.