loquutio
Latin edit
Etymology edit
Derived from loquor (“I say, speak”) + -tiō (“-tion”).
Pronunciation edit
- (Classical) IPA(key): /loˈkʷuː.ti.oː/, [ɫ̪ɔˈkuːt̪ioː]
- (modern Italianate Ecclesiastical) IPA(key): /loˈkwut.t͡si.o/, [loˈkwut̪ː͡s̪io]
Noun edit
loquūtiō f (genitive loquūtiōnis); third declension
- Alternative form of locūtiō
Declension edit
Third-declension noun.
Case | Singular | Plural |
---|---|---|
Nominative | loquūtiō | loquūtiōnēs |
Genitive | loquūtiōnis | loquūtiōnum |
Dative | loquūtiōnī | loquūtiōnibus |
Accusative | loquūtiōnem | loquūtiōnēs |
Ablative | loquūtiōne | loquūtiōnibus |
Vocative | loquūtiō | loquūtiōnēs |