močiutė
Lithuanian
editEtymology
editmóčia (“mom”) + -utė (“diminutive suffix”).[1]
Pronunciation
edit
Noun
editmočiùtė f (plural močiùtės) stress pattern 2
Declension
editDeclension of močiùtė
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | močiùtė | močiùtės |
| genitive (kilmininkas) | močiùtės | močiùčių |
| dative (naudininkas) | močiùtei | močiùtėms |
| accusative (galininkas) | močiùtę | močiutès |
| instrumental (įnagininkas) | močiutè | močiùtėmis |
| locative (vietininkas) | močiùtėje | močiùtėse |
| vocative (šauksmininkas) | močiùte | močiùtės |
References
edit- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “móčia”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 408