pareigūnas
Lithuanian edit
Etymology edit
From pareiga (“duty”) + -ūnas.
Noun edit
pareigū̃nas m (plural pareigū̃nai, feminine pareigū̃nė) stress pattern 2
Declension edit
Declension of pareigū̃nas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pareigū̃nas | pareigū̃nai |
| genitive (kilmininkas) | pareigū̃no | pareigū̃nų |
| dative (naudininkas) | pareigū̃nui | pareigū̃nams |
| accusative (galininkas) | pareigū̃ną | pareigūnùs |
| instrumental (įnagininkas) | pareigūnù | pareigū̃nais |
| locative (vietininkas) | pareigūnè | pareigū̃nuose |
| vocative (šauksmininkas) | pareigū̃ne | pareigū̃nai |
Further reading edit
- “pareigūnas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “pareigūnas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024