pjauti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *paw- (“to strike, hit”), see also Latin paveo (“I am struck with fear”).

Pronunciation

• IPA^(key): [pʲjɑuˈtʲɪ]

Verb

pjauti (third-person present tense pjauna, third-person past tense pjove)

1. (intransitive) to reap
2. to reap

Conjugation

Conjugation of pjauti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	pjaunù	pjaunì	pjauna		pjauname, pjaunam	pjaunate, pjaunat	pjauna
	past (būtasis kartinis laikas)	pjoviaũ	pjoviaĩ	pjove		pjoveme, pjovem	pjovete, pjovet	pjove
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	pjaudavau	pjaudavai	pjaudavo		pjaudavome, pjaudavom	pjaudavote pjaudavot	pjaudavo
	future (būsimasis laikas)	pjausiu	pjausi	pjaus		pjausime, pjausim	pjausite, pjausit	pjaus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		pjaučiau	pjautum, pjautumei	pjautų		pjautumėme, pjautumėm, pjautume	pjautumėte, pjautumėt	pjautų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	pjauk, pjauki	tepjauna, tepjaunie		pjaukime, pjaukim	pjaukite, pjaukit	tepjauna, tepjaunie

Participles of pjauti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		pjaunąs, pjaunantis	pjaunamas
past		pjovęs	pjautas
past frequentative		pjaudavęs	—
future		pjausiąs, pjausiantis	pjausimas
participle of necessity		—	pjautinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		pjaudamas
half-participle (padalyviai)	present	pjaunant
	past	pjovus
	past frequentative	pjaudavus
	future	pjausiant
manner of action (būdinys)		pjaute, pjautinai

Derived terms

prefixed forms of pjauti

• apipjauti

• nupjauti

• papjauti

• perpjauti

• prapjauti

• supjauti

• susipjauti

• pjovimas

prefixed forms of pjauti

• apipjovimas

• nupjovimas

• papjovimas

• perpjovimas

• prapjovimas

• supjovimas

• susipjovimas

See also

• kirpti