duktė

Lithuanian

Alternative forms

• (colloquial) dukrà

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *duktḗ (compare Old Prussian duckti, Proto-Slavic *dъťi, Finnish tytär), from Proto-Indo-European *dʰugh₂tḗr.

Noun

duktė̃ f (plural dùkterys) stress pattern 3^b

1. daughter

Declension

Declension of duktė̃

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	duktė̃	dùkterys
genitive (kilmininkas)	dukter̃s	dukterų̃
dative (naudininkas)	dùkteriai	dukterìms
accusative (galininkas)	dùkterį	dùkteris
instrumental (įnagininkas)	dùkteria	dukterimìs
locative (vietininkas)	dukteryjè	dukterysè
vocative (šauksmininkas)	dukteriẽ	dùkterys