kaukolė

See also: kaukole and kaukolę

Lithuanian

Žmogaus kaukolė - A human skull

Etymology

From Proto-Indo-European *(s)koHu-ḱ-; akin to Sanskrit कोश (kośa, “pot, dish used to prepare soma”). Related to kaušas, kiautas.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈkaʊkoleː]

Noun

káukolė f (plural káukolės) stress pattern 1

1. (anatomy) skull

Declension

Declension of káukolė

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	káukolė	káukolės
genitive (kilmininkas)	káukolės	káukolių
dative (naudininkas)	káukolei	káukolėms
accusative (galininkas)	káukolę	káukoles
instrumental (įnagininkas)	káukole	káukolėmis
locative (vietininkas)	káukolėje	káukolėse
vocative (šauksmininkas)	káukole	káukolės

See also

• galva
• griaučiai
• skeletas