nusikaltėlis

Lithuanian

Etymology

From nusikalsti (“to commit a crime”) +‎ -ėlis.

Noun

nusikal̃tėlis m (plural nusikal̃tėliai, feminine nusikal̃tėlė) stress pattern 1

1. a criminal, an offender

   Synonym: kaltiniñkas

Declension

Declension of nusikal̃tėlis

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	nusikal̃tėlis	nusikal̃tėliai
genitive (kilmininkas)	nusikal̃tėlio	nusikal̃tėlių
dative (naudininkas)	nusikal̃tėliui	nusikal̃tėliams
accusative (galininkas)	nusikal̃tėlį	nusikal̃tėlius
instrumental (įnagininkas)	nusikal̃tėliu	nusikal̃tėliais
locative (vietininkas)	nusikal̃tėlyje	nusikal̃tėliuose
vocative (šauksmininkas)	nusikal̃tėli	nusikal̃tėliai

Declension of nusikal̃tėlė

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	nusikal̃tėlė	nusikal̃tėlės
genitive (kilmininkas)	nusikal̃tėlės	nusikal̃tėlių
dative (naudininkas)	nusikal̃tėlei	nusikal̃tėlėms
accusative (galininkas)	nusikal̃tėlę	nusikal̃tėles
instrumental (įnagininkas)	nusikal̃tėle	nusikal̃tėlėmis
locative (vietininkas)	nusikal̃tėlėje	nusikal̃tėlėse
vocative (šauksmininkas)	nusikal̃tėle	nusikal̃tėlės

Related terms

• nusikaltimas (“a crime”)

See also

• kriminalas (“a crime”)

References

• “nusikaltėlis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024