rūmas
Lithuanian
editEtymology
editBorrowed from Middle Low German rūm (“space, room”) (whence also Latvian rūme (“space, room”)), from Proto-West Germanic *rūm (“room, open space”).[1]
Pronunciation
editNoun
editrū́mas m (plural rū́mai) stress pattern 1
Usage notes
editUsually used only in the plural.
Declension
editDeclension of rū́mas
singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
---|---|---|
nominative (vardininkas) | rū́mas | rū́mai |
genitive (kilmininkas) | rū́mo | rū́mų |
dative (naudininkas) | rū́mui | rū́mams |
accusative (galininkas) | rū́mą | rū́mus |
instrumental (įnagininkas) | rū́mu | rū́mais |
locative (vietininkas) | rū́me | rū́muose |
vocative (šauksmininkas) | rū́me | rū́mai |
References
edit- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “rū́mai”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 524