varveklis
Lithuanian
editEtymology
editNominal derivative from varvė́ti (“to drip, ooze”).[1]
Pronunciation
edit
Noun
editvarvẽklis m (plural varvẽkliai) stress pattern 2
Declension
editDeclension of varvẽklis
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | varvẽklis | varvẽkliai |
| genitive (kilmininkas) | varvẽklio | varvẽklių |
| dative (naudininkas) | varvẽkliui | varvẽkliams |
| accusative (galininkas) | varvẽklį | varvekliùs |
| instrumental (įnagininkas) | varvekliù | varvẽkliais |
| locative (vietininkas) | varvẽklyje | varvẽkliuose |
| vocative (šauksmininkas) | varvẽkli | varvẽkliai |
References
edit- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “varvė́ti”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 725